Spalio 14 d. eidamas 96 metus savo namuose Londone (Jungtinė Karalystė) mirė pasaulinio garso litvakiškų šaknų turintis menininkas Herbert Kretzmer.
2019 m. Biržuose, Pakamponyse atidengtas memorialas Biržų žydų – Holokausto aukų – atminimui. Šalia paminklo esančioje rėmėjų ir projekto koordinatorių lentoje yra ir Herbert Kretzmer pavardė, su prierašu, kad asmuo gyvena Didžiojoje Britanijoje. Jis čia ne atsitiktinai – jo tėvas ir dalis giminės yra kilusi iš Biržų, dalis palaidota senosiose kapinėse ar atgulė Pakamponyse nuo nacių ir vietinių talkininkų kulkų.
Nors Herbertas dėl sveikatos pats negalėjo dalyvauti pernai vykusiame paminklo atidengime, čia buvo jo dukra Danielė Lockwood ir sūnėnas Maiklas Kretzmeris, kurie taip pat yra menininkai ir sukūrė dokumentinį filmą apie Biržų žydų atminimo projektą bei jos iniciatorius. Biržų žydų kultūros ir istorijos draugija kviečia prisiminti Pasaulyje garsaus ir daug įvairių apdovanojimų gavusio menininko gyvenimą, kurio šaknys – Lietuvoje, Biržuose ir Kėdainiuose.
Gyvenimas – gausus kūrinių, straipsnių, dainų ir įvertinimų
Herbertas Kretzmeris gimė 1925 metais Pietų Afrikoje, litvakų Viljamo Kretzmerio (atvykusio iš Biržų) ir Tilės Cohen (iš Kėdainių) šeimoje. Jo mama ir tėtis buvo priversti palikti Lietuvą dėl nuožmių Rusijos caro persekiojimų ir pogromų. Herbertas Pietų Afrikos Respublikoje ir pradėjo žurnalistikos karjerą, rašydamas savaitinio kino naujienų leidinio komentarą. Jis 1954 m. atvyko gyventi į Londoną ir nuo tada tęsė karjerą kaip publicistas ir dainų autorius. Jis 1960 m. prisijungė prie „London Daily Express“ laikraščio, vėliau tapo vyresniuoju dramos kritiku. Per 18 metų šiose pareigose jis parašė net 2500 atsiliepimų-įvertinimų. 1979–1987 m. jis jau rašė televizijos kritiką garsiąjam laikraščiui „Daily Mail“, laimėdamas net du nacionalinius spaudos apdovanojimus, taip pat buvo išrinktas metų televizijos kritiku.
Būdamas lyrikos rašytojas, jis be to kas savaitę dar rašė ir dainas „The Was The Week That Was“ – novatoriškai Didžiosios Britanijos transliuotojų korporacijos satyros programai, kuri tapo viena reikšmingiausių programų Britanijos transliacijų istorijoje. Eidamas šias pareigas, Kretzmeris parašė rasinę satyrą „Nostalgijos daina Amerikos valstybei“ ir vis dar žymią dainą JAV prezidento Džono F. Kenedžio atminimui „Jo metų vasara“ (In the Summer of His Years), kurią atliko Millicentas Martinas praėjus kelioms valandoms po Kennedy nužudymo. Herbert taip pat pelnė prestižinį „Ivor Novello“ apdovanojimą už Peterio Sellerso ir Sophia Loren komedijos dainą „Goodness Gracious Me“. Tarp kitų apdovanojimus pelniusių dainų yra dvi, parašytos kartu su Charlesu Aznavouru: „Vakar, kai aš buvau jaunas“ ir „Ji“. Jis parašė „West End“ miuziklo „Mūsų žmogus Crichtonas“ knygą ir žodžius bei „Keturių muškietininkų“ žodžius, kuri daugiau nei metus vyko „Royal Royal“ teatre.
Jis taip pat sukūrė Anthony Newley muzikinio filmo „Ar Heironimas Merkinas kada nors gali pamiršti gailestingumą Humppe ir rasti tikrąją laimę?“ žodžius.
Prisidėjo prie „Vargdienių“ kūrimo
Herbertas Kretzmeris, ko gero, labiausiai žinomas dėl ypatingai išplitusio Boubilo-Schonbergo miuziklo „Vargdieniai“ versijos anglų kalba. Dar ir dabar žymūs Kretzmerio dainų tekstai sudarė oficialią pasirodymo versiją, todėl jie buvo išversti į daugiau nei 22 kalbas pasirodymams visame pasaulyje per pastaruosius keliasdešimt metų. Šis miuziklas yra vis dar ilgiausiai gyvuojantis visame Pasaulyje. Jis buvo vienas iš keturių scenarijaus autorių, o taip pat ir vienintelis dainų teksto autorius 2012 m. “Universal” studijos išleistame filme “Vargdieniai” (Les Miserables). Už tai gavo garsųjį Tony Award apdovanojimą ir buvo nominuotas Academy Award bei Auksinio gaublio apdovanojimams.
Herbertas parašė sceninius miuziklo „Marguerite“ (Margarita) tekstus anglų kalba (kartu su Micheliu LeGrandu, Alainu Boubilu ir Claude’u-Micheliu Schonbergu), taip pat dirbo su Bjornu Ulvaeusu ir Benny Anderssonu (ABBA) kaip „Kristinos“ lyrikas, kurie 2009 ir 2010 metais sulaukė įspūdingos sėkmės koncertiniuose pasirodymuose.
Herbertą Kretzmerį pagerbė Prancūzijos vyriausybė, kuriam skyrė meno ordiną. 2011 m. Jis buvo paskirtas Britų imperijos ordino (OBE) karininku.
Herbertas turėjo 3 brolius ir buvo paskutinis gyvas iš Biržų kilusio Viljamo Kretzmerio šeimos sūnus. Herbert Ktretzmer nors ir garsiausias, bet ne vienintelis žinomas litvakų Viljamo ir Tilės vaikas. Vyriausiasis brolis Elijas buvo Johanesbergo – didžiausio Pietų Afrikos Respublikos miesto – meras.
Spalio 4 d. Herbertui suėjo 95 metai. Herbert Kretzmer mirė spalio 14 d. savo namuose Londone. Biržų žydų kultūros ir istorijos draugija reiškia nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems.
Biržų žydų kultūros ir istorijos draugijos informacija
http://www.herbertkretzmer.com nuotr.