Prof. Džonatano Dorfano kalba atidengiant paminklą 2 400 žydų, nužudytų 1941 m. rugpjūčio 8 d. Astravo dvaras, Pakamponių miškas, Lietuva. 2019 m. birželio 16 d.
Gerbiamasi Ambasadoriai Maimonai, Yamasaki, SHEN Zhifei kiti valstybių pareigūnai, ponai Seimo nariai Zingeri, Rinkevičiau, Šimai, mere Jareckai, Biržų žydų kultūros ir istorijos draugijos nariai, Biržų žydų palikuonys, ponios, ponai ir vaikai. an didelė garbė ir privilegija šiandien kreiptis į Jus, atidengiant šį memorialą, skirtą 2 400 Biržų žydų atminti. 1941 m. rugpjūčio 8 d., penktadienį, jie buvo brutaliai nužudyti šioje vietoje.
Ši diena svarbi ilgoje ir legendomis apipintoje Biržų miesto istorijoje. Šiandien miestiečiai pagerbia kadaise klestėjusią žydų bendruomenę. Bendruomenę, kuri taikingai sugyveno su broliais lietuviais 300 metų. Ši diena žymi pradžią darbų, kuriuos teks nuveikti šviečiant jaunimą ir užpildant spragas istorijos vadovėliuose. Juose beveik 80 metų buvo baltų dėmių. Šiandien čia susirinkę žydų palikuonys giria miestą už tai, kad pagaliau buvo įveikta tyla. Iškilmingai minima žydų bendruomenės praeitis.
Protu nesuvokiama, kad šio ramaus, gražaus miško prieglobstyje 2 400 nekaltų žmonių galėjo patirti tokį siaubą ir žiaurumą, tokią nedalią. Per vieną dieną neliko pusės miesto gyventojų; Vienintelė jų kaltė ta, kad jie – žydai. Mūsų dukra Rachelė sukūrė eilėraštį, kurį pavadino „Biržai“. Leiskite man pacituoti kelias eilutes:
„Įsivaizduokite šiltą rugpjūčio dieną
Vyrams davė kastuvus, vertė kasti griovius
jie žinojo, kai baigs, į duobes suvers jų žmonų, vaikų kūnus
Kaip lėtai vyrai kasė? Nedrąsiai pylė kauburius? “
Rachelė baigia eilėraštį žodžiais:
„ Draugystė nepadėjo —
Nušovė į nugarą …….Mieste, kur turėjo namus. “
Žydai – tiek rabininės-religinės tradicijos besilaikantys, tiek karaimai – Lietuvoje apsigyveno jau nuo XIV amžiaus. Priešingai nei visoje Europoje persekiojami Kryžiaus žygių metu, atkeliavę į Lietuvą žydai galėjo džiaugtis religine, socialine ir ekonomine tolerancija. Savo valdymo laikotarpiu nuo 1392 iki 1430-ųjų metų Vytautas Didysis žydams suteikė privilegijų, įtvirtinusių jų teisinę padėtį. Šis teisinis aktas sudarė sąlygas ekonominiam klestėjimui, užtikrino asmeninį saugumą ir suteikė teisę praktikuoti savo religiją be grėsmės gyvybei. Ši tolerancijos tradicija gyvavo ilgai, iki pat Lietuvos prijungimo prie carinės Rusijos 1795 m.
XVII amžiaus pradžioje žydai atkeliavo ir apsigyveno Biržuose, kur galėjo džiaugtis valdančiosios Radvilų šeimos geranoriškomis lygiateisiškumo nuostatomis. Iki XVIII a. vidurio Biržuose buvo 1 000 žydų, o iki XIX a. pabaigos jau 2 500. Lietuvoje žydų bendruomenė klestėjo, nes čia nebuvo tokių išankstinių priešiškų nuostatų kaip kitur Europoje. Tačiau tas pats 1941 m. scenarijus pasikartojo 200 Lietuvos miestų ir miestelių. Gausi žydų bendruomenė, kurią sudarė 220 000 žydų tautybės žmonių, per nacių okupacijos laikotarpį nuo 1941 iki 1944 m. susitraukė iki mažiau nei 10 000 asmenų.
Anksčiau šiandien pagerbėme drąsius Biržų piliečius, kurie nacių okupacijos metais slėpė ir gelbėjo žydus nuo žūties. Pasodinome atminimo medelius buvusio žydų geto teritorijoje. Džiaugiamės ypatinga „Saulės“ gimnazijos Tolerancijos centro jaunimo programa. Taip pat labai guodžia ir 2017 m. rugsėjo 25 d. pasakyti Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio žodžiai, kad „Visi kartu liudijame žydų tautos tragediją, kuri yra ir mūsų visos Tautos tragedija. Tai juodžiausias mūsų istorijos puslapis. Turime atvirai ir drąsiai kalbėti apie tai, kad kartu su naciais mūsų vietiniai žmogžudžiai dalyvavo įvykdant šį kraupų nusikaltimą. […] Todėl turime padaryti viską, kad tai niekada nepasikartotų“.
Iš tiesų, negalime leisti, kad tai pasikartotų. Daugiau niekada! Deja, neapykanta žydams smarkiai auga. Antisemitinių nusikaltimų skaičius Vokietijoje pernai išaugo beveik 20 proc. – iki 1 799, o smurtinių atvejų skaičius išaugo 86 procentais. JAV žydų bendruomenė patyrė dvigubai daugiau antisemitinių užpuolimų ir mirtingiausią išpuolį Amerikos istorijoje. Pitsburge, Pensilvanijoje, per šaudymą žuvo 11 žmonių. Šaudynės vyko žydams švenčiant šabą.
Politikų ir kitų piliečių mažumoms nepakanti kalba ir elgesys, skatinantis baltaodžių viršenybės šalininkus, dažnai nesulaukia vyriausybės lyderių prieštaravimų. Tai įgalina ligi šiolei buvusią slaptą, tačiau pavojingai didelę rinkėjų dalį, besilaikančią radikalių nacionalistinių pažiūrų.
Neseniai Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad: „Šiandien nė viena sinagoga, nė vienas žydų darželis ar mokykla negali apsieiti be vokiečių policininkų apsaugos.“ Ji teigė, kad Vokietijoje reikia priminti žmonėms praeities pamokas, tačiau „jas turi išmokti kiekviena nauja karta“.
Panašu, kad iš Vokietijos pavyzdžio galima pasimokyti. Jie susigriebė, kad per mažai dėmesio buvo skirta pokario kartų Vokietijoje švietimui. Neapykanta žydams nebuvo išrauta su šaknimis, ji tik ramiai lūkuriavo savo dienos.
Bet grįžkime prie šios dienos minėjimo ir svarbaus vaidmens užtikrinant, kad panašios žudynės pasaulyje niekada daugiau nepasikartotų. Man trūksta žodžių nusakyti Vidmanto ir Merūno Jukonių pastangas įamžinti ir pagerbti Biržų žydų bendruomenės atminima. Taip pat esame labai dėkingi vietinei valdžiai už dosnią paramą – tarybos nariai balsavo vienbalsiai už tai, kad būtų leista pastatyti šį paminklą; Dėkoju Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojoms Editai ir Emilijai už pastangas; Edgarui Mendelevičiui už indėlį ir atsidavimą; ir daugeliui Biržų miesto tarnautojų už palaikymą.
Ne mažiau reikšmingas buvo mūsų bendradarbiavimas su Biržų žydų palikuonimis. Ačiū Benui Rabinovičiui iš Pietų Afrikos už jo viziją, išmintį ir dosnumą, dėkoju už puikų Abelio ir Glendos Levittų iš Izraelio vadovavimą ir jų neišsenkančią energiją, taip pat architektui Joe Rabie iš Prancūzijos už jo darbą. Visiems prisidėjusiems prie šio paminklo atsiradimo noriu tarti nuoširdų ačiū.
Šiandien atidengiamas Memorialas Holokausto aukoms yra Biržų žydų kultūros ir istorijos draugijos darbo vaisius. Taip pat Tolerancijos centras, kuris ugdys ateities kartas, miesto muziejaus padalinys, kuris bus skirtas žydų istorijai ir vers svarbiausius dokumentus. Tai turi tapti pavyzdžiu kitiems 200 Lietuvos miestų, jų savivaldybių ir žydų bendruomenių. Nes pakartojimas to, kas buvo sukurta čia, Biržuose, galbūt bus geriausias būdas užtikrinti, kad Holokausto tragedija daugiau niekada nepasikartotų.
עושה שָׁלום בִּמְרומָיו הוּא יַעֲשה שָׁלום עָלֵינוּ וְעַל כָּל יִשרָאֵל וְאִמְרוּ אָמֵן
„Tasai, kuris sukūrė taiką danguje, tesuteikia ją mums, Izraeliui ir visam pasauliui. Ir sakykime, taip tebūnie, amen“.
Prof. Džonatano Dorfano kalba atidengiant atminimo paminklą 2 400 žydų, nužudytų 1941 m. rugpjūčio 8 d. Astravo dvaras, Pakamponių miškas, Lietuva. 2019 m. birželio 16 d.